raišyti

raišyti
raišýti, raĩšo, raĩšė K 1. iter. rišti 2: Dainiuo[ja] seselė, rugius raišydama d. 2. iter. rišti 3: Į paupius karves raĩšom Prk. Raišýt gyvulius nepatogu Ds. 3. N, J iter. rišti 11: Raišyk maišus Skr. | refl. tr. K. 4. refl. raizgytis, pintis: Antragyslės pakraščiuose vos įmatomai raišosi Mt. 5. tr. DŽ, Jnšk, Pbr, Vb, Užp skirstyti, darinėti, valyti papjauto gyvulio žarnas: Kiaulę papjovę, žarnas raĩšo Ds. Nebereikta ažsidėt jau šiandiej žarnos raišýt Sdk. Pasiskerdėm peniukšlą, dabar reiks žarnos raišýti Kp. Kai žarnas raišysi, pasaugok, kad nesuplėšytum Dkk. Žarnas dabar raišýsma Antz. Ateik su peiliuku žarnų raišýtų, o su duonos kampeliu taukų dažytų (juok. kviečiama į skerstuves) Kp. Tą karvę papjovė, nusiuntė ją žarnų darinėt, ji ten beraišydama rado tuodu grūdu BsPIII134. Eik, snaudžiau, žarnų raišyt! LTR(Klt). [Matė svočią] pabaly kalelę kariančią, Smardonys žarneles raišančią NS792. | prk.: [Juodašimčiai] akis išlupinėja. Žarnas raišo (perrėžia vidurius) B.Sruog. 6. tr., intr. DŽ1, Dglš, Tvr, Dkšt, Slk, Lkm, Žb, Brž stengtis sutrukdyti vedybas, atkalbėti nuo vedybų, leidžiant kalbas, peikiant vaikinui merginą ar merginai vaikiną: Kur susitiko gera pora, tai raišýk neraĩšęs – nebeišskirsi Kp. Tavo tėvu mañ labai raĩšė, kad aš pikta Kp. Raišýt tai raĩšė labai, ale nieko nepadarė Ut. Žmonių nereikia klausyt: vienas perša, kitas raĩšo Ktk. Giminės ko nedarė, kaip neraĩšė, bet anys vis tiek apsiženijo Dkk. Nereikia niekų lot – sakis, raĩšo Slm. Kam prie Einoriuku[i] Aldonią raišeĩ – tas net mainos [i](bąla, jaudinasi) Slm. Tau raĩšo visaipos Švd. Oi raĩšė žmonės, viseip išrado: kad ne gaspadinė, kad nešvari, kad darbų nemoka Dbk. Kaip tik paskaitė ažusakus, kadgi pradės mum žmonės raišyt! Pnm. Grybas grybą piršo, baravykas raišė, ūmėdėlė nabagėlė abi šalis taisė (d.) An. ^ Ženijantis ar tekant ir šluotražis raišo J.Jabl. 7. tr., intr. N, [K] skųsti, kaltinti: Raišau tiesoj SD78. Turi daug skundėjų, kurie tave raišo SE176. Nemeluok tu ant artimo, nekaltink nei raišyk Mž411. Bet iž tų nė vienas neparodė tų nusidėjimų, kuriuos ant jų kėlė ir dėl kurių raišė SPII134. Kas raĩšo ant savęs nuodėmėse savose, ant to velinas neturės dieną sūdo ko raišýt DP121. Ir raĩšė ant jo kunigaikščiai, kunigų daug DP164. Farizeušai nedręsa Viešpaties ing akis peikt, bet jį raišo mokytiniuosemp jo DP514. Piktu liežuviu mane kitiems raišo PK88. | refl.: Nusidėdamas žmogus paniekina save. Kaip raišos ant jo pats Dievas SPI154-155. \ raišyti; apraišyti; atraišyti; įraišyti; išraišyti; nuraišyti; paraišyti; perraišyti; praraišyti; priraišyti; suraišyti; užraišyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • raišyti — raišýti vksm. Raišýti raišteliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • raišymas — raĩšymas sm. (1) 1. K, Ds → raišyti 1. 2. DŽ → raišyti 5: Nėr bjauresnio darbo kaip žarnų raĩšymas Mžš. Tavo raišymu visos žarnos liktų neraišytos Kp. 3. N, [K] → raišyti 6: Jagu ne tie raĩšymai, būtų susiženyję Sb. Nieko nemačis ir raišymas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • riješiti — rijéšiti svrš. <prez. rijȇšīm, pril. pr. īvši, gl. im. rješénje> DEFINICIJA 1. (što) donijeti odluku o nekom sudskom ili administrativnom predmetu, odlučiti (o sporu, molbi) 2. odrediti ishod čega, presuditi, odlučiti između više mogućnosti …   Hrvatski jezični portal

  • apraišyti — 1. K iter. aprišti 3. | refl. K: Apvynojais apsiraĩšė, oda jo. Lapukyčiais apsikaišė, oda jo JV239. 2. tr. VlnE98, Q79, CI94, B apskųsti, apkaltinti: Apraišau, kaltinu SD204. Žmogus nekuris didžturtis buvo, kuris turėjo tijūną, ir tas buvo jamp… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atraišyti — 1. N, K iter. atrišti 1. | refl. tr. K. 2. tr. OG290, Ad, DŽ1, Tvr, Lkm, Pnd, Svn, Antš, Brž, Tr, Vad atkalbinėjimais, apkalbomis išardyti vedybas: Kažin kas nuo jo mergą atraĩšė Š. Nulėkus su savo liežuviu atraĩšė atraĩšė, ir iširo vestuvės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daryti — daryti, dãro, dãrė 1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darysim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išraišyti — 1. K, Ds iter. išrišti 5: Liepė iškinkyt arklį – iš visur išraišiau, pakilas visas išvarsčiau Rm. 2. tr. išpasakoti, išsakyti, išdėti: Išraišeĩ visa akysna Pls. 3. tr. DŽ, Krns, Lp išnarplioti, išdarinėti, išvalyti papjauto gyvulio žarnas:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuraišyti — 1. K, LVII836 iter. nurišti 1: Kasnykėlius nuraišysim LTR(Kš). 2. tr. Ob, Krns, Trgn, Dgl atkalbėti nuo vedybų, išardyti vedybas, peikiant vaikinui merginą ar merginai vaikiną: Ir Augustiną kaltino žmonės, kad per daug savo posūnį skriaudęs, per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paraišyti — 1. K iter. parišti 1. | refl. prk.: Išsilieję skaidriausio akvamarino plotais, pasiraišę mėlynais upelių kaspinais, supa ežerai savo krantus baltmarškiniais beržais J.Balt. 2. iter. parišti 5: Ejau paraišyti karvę, ežį an tako radau Sg. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perraišyti — K iter. perrišti. raišyti; apraišyti; atraišyti; įraišyti; išraišyti; nuraišyti; paraišyti; perraišyti; praraišyti; priraišyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”